Padidėjęs dantų jautrumas

Turbūt daugeliui yra tekę patirti, kai valgant ledus, geriant kavą ar net lauke pro burną įkvėpus vėsesnio oro sugelia dantis. Dantų jautrumas - trumpas, aštrus skausmas, kylantis iš atsidengusio dentino, kaip atsakas į terminius, oro judėjimo, taktilinius, osmosinius ir cheminius dirgiklius.

Dantis yra sudarytas iš trijų mineralizuotų audinių – emalio, dentino ir cemeto– bei jungiamojo audinio darinio – pulpos. Dentinas sudaro vidinį danties karkasą, bei didžiausią mineralizuotų audinių masę. Vainikinėje dalyje jį dengia ir nuo aplinkos veiksnių apsaugo emalis, o šaknies srityje – cementas. Tačiau, kai šis dengiamasis sluoksnis yra pažeidžiamas, įvairūs dirgikliai iš burnos pasiekia dentiną ir tai gali lemti dantų jautrumo atsiradimą. Visa dentino anatominė struktūra yra panaši į drenažinę sistemą. Dentino kanalėliai – tai vienas prie kito prigludę tuščiaviduriai vamzdeliai, kurie prasideda emalio-dentino, o baigiasi dentino-pulpos riboje ir yra užpildyti skysčiu. Dirgiklių paveiktas skystis pradeda staiga judėti link išorės (nuo pulpos). Dentine mechaniškai toks slėgio sumažėjimas iškart pradeda dirginti nervines skaidulas, taip sukeldamas skausmo pojutį. Iš išorės dantis turi dar vieną ploną apsauginį sluoksnį - pelikulę, arba dar kitaip vadinamą lipnujį sluoksnį. Jis susidaro seilių pagalba, kai jų sudėtyje esančios medžiagos nusėda ant danties paviršiaus.

Atsiradęs dantų jautrumas dažnai yra nemalonus ir varginantis pojūtis, ypač, kai jis užsitęsia ilgesnį laiką. Priežaščių, dėl ko jis atsiranda yra ne viena. Yra išskiriamos kelios pagrindinės nekarioziniai dantų pažeidimai ir karioziniai dantų pažeidimai. Plačiau pakalbėsim apie nekariozinius dantų pažeidimus.

Nekarioziniai dantų pažeidimai:

Dantų erozijos - tai progresuojantis ir negrįžtamas danties kietųjų audinių netekimas, kurį sukelia nebakterinės kilmės rūgštys. Jų pažeistose vietose emalis atrodo glotnus, tarsi padengtas glazūra, kartais pilkšvos spalvos, skaidrus ir permatomas. Jos yra išorinės ir vidinės kilmės. Išorinės kilmės - daug rūgščių turintis maistas ir gėrimai. Tai angliarūgšte prisotinti gaivieji gėrimai, citrusiniai vaisiai ir jų sultys, marinuoti maisto produktai, vynas. Vidinės kilmės - skrandžio rūgštys. Jų patekimą į burnos ertmę sąlygoja dažnas vėmimas ir skrandžio refliuksas, kuris gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, nervinės įtampos, metabolinių ir endokrininių ligų, stemplės vožtuvo nepakankamumo, taip pat kaip vaistų šalutinis poveikis. Šios kilmės rūgštys dažniau pažeidžia viršutinio ir apatinio žandikaulių priekinių dantų vidinius ir kramtomuosius paviršius. Neabejojama, kad rūgščių turintis maistas ir gėrimai gali būti atsiradusio padidėjusio dantų jautrumo priežastimi. Jie gali pašalinti ant danties esantį lipnujį sluoksnį ir taip sumažinti jo apsaugines funkcijas. Atlikti tyrimai rodo, kad rūgštys dentiną pažeidžia labiau nei emalį. Jeigu tokios pažeistos vietos papildomai dar yra veikiamos kitų, danties netekimą sąlygojančių veiksnių, šie audiniai ima irti dar greičiau. Kai emalis ir dentinas suminkštėja, jie tampa labiau pažeidžiami valantis dantis dantų šepetėliu.

Dantų nusidevėjimas (nudilimas). Šis dantų pažeidimas atsiranda dėl didesnio nei įprastai dantų trynimosi vienas į kitą kramtymo metu, dėl netaisyklingo sąkandžio, stipriai sukandus dantis ar atliekant kitas funkcijas. Viena jų – griežimas dantimis (bruksizmas). Dažniausiai yra pažeidžiami kramtomieji dantų paviršiai bei kandamieji kraštai. Jis apibūdinamas kaip nefunkcinis dantų griežimas, beprasmiai dantų kramtomieji judesiai. Kai gyvenimo tempas darosi vis spartesnis ir vis dažniau patiriamas stresas, atsiranda vis daugiau pacientų kurie griežia dantimis. Bėgant metams dantys nusidėvi natūraliai.

Abrazija (dantų nutrynimas) tai danties audinių praradimas dėl mechaninių veiksnių. Pagrindinė priežastis - netaisyklingi dantų valymo judesiai (kai dantys valomi ne sukamaisiais judesiais, o horizontaliai), kietas ir per stipriai spaudžiamas dantų šepetėlis, daug abrazyvo turinti dantų pasta. Šių pažeidimų lokalizacija - dantų skruostiniai paviršiai danties kaklelio srityje. Dažniausiai pažeidžiami viršutiniai ir apatiniai priekiniai dantys, iltys ir kapliai. Būdingi griovelio formos prieanginių paviršių dantų kaklelio srities defektai bei būdinga dantenų recesija.

Abfrakcija (pleištiniai defektai). Tai emalio ištrupėjimas prieanginiame paviršiuje, danties kaklelio srityje. Kadangi šis pažeidimas yra panašus į pleišto formą, todel dažnai dar yra vadinamas pleištiniu defektu. Jis atsiranda veikiant stiprioms lenkimo ir tempimo jėgoms. Mechaninių jėgų poveikiui dentinas yra atsparesnis negu emalis. Veikiant sąkanžio jėgoms tempimas koncentruojasi kaklėlio srityje, atsiranda lenkimo jėgos, kurios gali suardyti tarp emalio kristalų esančius cheminius ryšius. Bruksizmas - viena pagrindinių abfrakcijos atsiradimo priežačių.

Dantenų recesija Ji laikoma pagrindine padidėjusio dantų jautrumo atsiradimo priežastimi. Viena pagrindinių jos atsiradimą lemiančių priežaščių – audinių trauma. Ji gali atsirasti, dėl per stipraus spaudimo valantis dantis ar kai dantys yra valomi netinkama technika ir taip mechaniškai yra žalojamos dantenos. Dažniausiai ši audinių trauma stebima skruostiniuose dantų paviršiuose. Kiti ją galintys sukelti veiksniai – periodonto ligos, nechirurginės ir chirurginės periodonto ligų gydymo procedūros. Dėl atsitraukusių dantenų danties šaknis yra apnuoginama, taip pat atsidengia cementas, jis už dentiną ir emailį yra minkštesnis, todėl tiek mechaniškai tiek chemiškai gali būti pašalintas. Kai tai įvyksta, dentino kanalėliai atsidengia ir gali turėti tiesioginį sąlytį su rūgščių turinčiais maisto produktais ir tada pacientas pradeda jausti atsiradusį dantų jautrumą. Yra pastebima, kad dantenų recesija dažniau yra pas gerus individualios burnos higienos įgūdžius turinčius pacientus.

Jautrumas po profesionalios burnos higienos. Būna, kad pacientai skundžiasi atsiradusiu dantų jautrumu po profesionalios burnos higienos procedūros. Bet tai yra visiškai normalu, nes nuvalius ant dantų susikaupusias apnašas gali atsidengti dentinas. Siekiant sumažinti atsiradusį jautrumą burnos higienistas arba gydytojas odontologas jautrias vietas patepa specialiu laku ar geliu. Taip pat po procedūros rekomenduojama rinktis burnos skalavimo skysti ir dantis valytis pasta, kurie skirti jautriems dantims. Jų sudėtyje yra medžiagų kurios nusėda ant atvirų dentino kanalėlių, taip juos uždengdamos ir apsaugodamos nuo dirgiklių.

Jautrumas po dantų balinimo. Dantis galima balintis dviem būdais - namuose ir gydytojo odontologo kabinete.
Jautrumas gali atsirasti dėl dantų balinimo gelyje esančio peroksido, kuris prasiskverbęs pro emalį, patenka į dentino kanalėlius, sukelia juose esančio skysčio judėjimą, kuris dirgina danties pulpą. Tačiau šis jautrumas yra laikinas, nes maždaug per 1-2 savaites peroksidas susiskaido ir nemalonūs pojūčiai pranyksta.

Gydymas, rekomendacijos

Kadangi priežaščių, kurios sukelia dantų jautrumą yra kelios, tai pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kas sukėlė jautrumą. Geriausiai tai galėtų nustatyti gydytojas odontologas ar burnos higienistas apžiūrėjęs jūsų dantis. Tik nustačius dantų jautrumo priežastį galima parinkti atitinkamai veiksmingas priemones.

Parengė gyd. od. padėjėja D. Vainiūtė