Ikimokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių burnos higiena

Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis – vienas iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Tai ar vaikų dantys bus sveiki priklauso nuo jų tėvų pastangų, kadangi dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė, kurią sukelia apnašose esantys mikroorganizmai.

Labai svarbu juos pašalinti valant šepetėliu ir pasta. Labai dažnai vaikų dantų ėduonis komplikuojasi, o jo gydymas – sudėtingas ir brangus. Dažnai komplikacijų gydymas baigiasi danties išrovimu, dėl ko vėliau kyla sąkandžio, kramtymo funkcijos sutrikimai bei estetiniai defektai. Nustatyta, kad vaikų dantų ėduonis prasideda pakankamai anksti.Pagrindinis faktorius lemiantis ėduonį vaikų amžiuje yra apnašas ir jo valymo dažnumas. Vis dar diskutuojama kaip dažnai turėtų būti valomi dantys, tačiau priimta, jog du kartai per dieną yra optimalus variantas, užtikrinantis gerą apnašo kontrolę.Vaikystėje ir paauglystėje formuojasi vaikų elgsena, įpročiai, vystosi įgudžiai. Tad labai svarbu nuo pat mažumės vaiką mokyti geros burnos higienos.Iki 6-7 metų vaikų dantis turėtų valyti tėvai, o jei vaikas valosi dantukus pats, vėliau tėvai turėtų patikrinti išsivalymo efektyvumą. Vaiko sugebėjimas taisyklingai išsivalyti dantis priklauso nuo rankų motorinių raumenų išsivystymo. Jaunesnių nei 8 metų vaikų rankų motorika nėra adekvati.

0-3 metai:

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbu prižiūrėti vaiko burnos ertmę. Dar neišdygus dantims tėvai turėtų valyti ir masažuoti dantenas. Taip bus užtikrinta švari ir sveika aplinka dygstatiems pieniniams dantukams. Pasirodžius pirmajam dantukui jį reikia valyti sudrėkintu marliuku, kad būtų pašalintos visos apnašos. Vėliau galima valyti šepetėliu. Jis turėtų būti minkštas, galvutė maža, pritaikyta vaiko burnytei. Šereliai iš kokybiško sintetinio pluošto, nes tokie šepetėliai yra higieniški. Išdygus pirmajam dantukui patartina vaiką atvesti pas gydytoją odontologą pirmajai apžiūrai.
Iki 3 metų amžiaus vaikams reikėtų valyti dantukus su pasta turinčia 500 ppm fluoridų (fluoro kiekis dantų pastose nurodomas ppm išraiška - angl. parts per million, fluoro dalelės milijonui dalelių. Kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies). Jei jaunesnis nei 3 metų vaikas jau turi ėduonies pažeistų dantukų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoridų. Dantų pasta reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Išvalius dantis vaikas turėtų išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare prieš miegą išvalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

3-6 metai:

Nuo 3 iki 6 metų vaikas jau gali naudoti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoro, jei yra daug karieso pažeistų dantukų gydytojas gali parekomenduoti ir su 1450 ppm. Dantų pastos reikėtų naudoti žirnio dydžio kiekį. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare prieš miegą išvalius dantis nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Burnos skalavimo skysčiai Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis.

Vyresni nei 6 metų vaikai

6-12 metų vaikui rekomenduojama naudoti dantų pastą turinčią 100 ppm fluoro. Jei yra ėduonies pažeistų dantų – 1450 ppm. Dantų pastos ant šepetėlio reikėtų dėti 1-2 cm. Nuo 6 iki 12 metų vietoj pieninių dantų dygsta nuolatiniai. Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų pradėti dantis valytis savarankiškai. Iki 12 metų patartina jog vaikai naudotų tarpdančių siūlą tik msu tėvų priežiūra, o burnos skalavimo skysčiai skiriami tik vaikams nuo 6 metų ir tik su gydytojo paskirimu.
Dantų šepetėlį rinktis minkštą arba vidutinio kietumo. Dantis valytis mažiausiai du kartus per dieną. Kaip papildomas priemones naudoti tarpdančių šepetėlį, siūlą, skalavimo skystį ir liežuvio valiklį. Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.