Klaipėdos odontologijos centras

Kaip išvengti dantų ligų?

Sun, 18 Feb 2024 08:13:25 GMT

Jeigu norite, kad Jūsų dantys būtų gražūs ir sveiki - tokiu atveju ne tik privalote jais tinkamai rūpintis namuose, tačiau taip pat ir reguliariai lankytis klinikoje. Žinoma, kad tai nėra niekam malonus darbas, tačiau faktas, kad tinkamas pasirūpinimas savimi leis Jums šypsotis sveikai ir tuo pačiu išvengti rimtų ligų, kurios gali baigtis net ir dantų netekimu.

Deja, dantų ligos yra labai įvairios ir tikrai grėsmingos. Tinkamai pasirūpinus ne tik dantimis, tačiau ir visa burnos ertme, tikėtina, kad problemos bus mažesnės ir svarbiausia - jų bus galima išvengti visai.

Reguliari priežiūra

Nepriklausomai nuo dabartinės jūsų burnos ertmės būklės – svarbu, kad dantims būtų skiriama kasdien kuo daugiau dėmesio. Kiekvienas puikiai žino, kad valyti dantis reikia du kartus per parą, tačiau daugelis vis tiek tai daro kur kas rečiau, per retai. Paprasčiausiai reguliarus valymas gali padėti užkirsti kelią daugeliui ligų. Žinoma, kad kartais jis gali varginti. Ypač tokiu atveju, kai valoma tikrai nuoširdžiai uoliai. Tačiau dėdami pastangas galiausiai sulauksite ir norimo rezultato, o šiuo atveju tai yra gražūs bei sveiki dantys.

Aukštos kokybės priemonės

Žinoma, kad svarbu ne tik valyti burnos ertmę reguliariai, tačiau taip pat ir priežiūros metu naudoti geros kokybės priemones. Šiuo metu rinkoje yra jų labai daug, tad ne visada paprasta rasti tai, kas jums labiausiai tinka. Geriausia yra tartis su savo odontologu , kuris atsakys į visus jums kylančius klausimus bei pateiks rekomendacijas. Visa tai yra smulkmenos bei kelias gražesnių dantų link.

Tinkama mityba

Greta reguliaraus dantų bei visos burnos ertmės valymo taip pat reikia nepamiršti, kad tinkama mityba gali padėti jums džiaugtis sveikai bei gražiais dantimis. Svarbiausia valgyti kuo daugiau daržovių, taip pat vengti gaminių, kuriuose yra daug cukraus. Visi puikiai žino, kad jis labai kenkia dantims, tad kasdien reikia bandyti maitintis taip, kad cukraus, bent jau dirbtinio, būt.

Vandens svarba

Ne visi žino, tačiau kasdieninis vandens gėrimas gali padėti išvengti dantų ligų. Svarbiausia, kad nauda bus ne tik dantims, tačiau ir visam organizmui. Taigi, reikia kasdien save įpratinti gerti vandenį ir jau gana greitai pavyks pamatyti naudą.

Profilaktinė patikra

Jeigu norite, kad jūsų dantys būtų sveiki – reikia reguliariai lankytis patikrai pas specialistus. Paprasčiausiai jie gali identifikuoti problemas, kol jos dar yra labai ankstyvame lygyje. Tokiu atveju ir kovoti su jomis bus galima gana paprastai bei greitai, tad būtinai raskite kliniką, kurios teikiamos paslaugos jums labiausiai tinka.

Profesionali burnos higiena

Galiausiai, reguliariai, geriausia kas kelis mėnesius, taip pat reikia atlikti ir profesionalią higieną , kurios metu ne tik nuvalo dantys, tačiau taip pat ir baltinami. Po visko jie atrodo kur kas gražiau.

Reguliari priežiūra

Pieninių dantų priežiūra: svarbiausios taisyklės

Sun, 18 Feb 2024 07:12:54 GMT

Jeigu norite, kad Jūsų vaikučiai suaugę turėtų kuo mažiau problemų su dantimis – tokiu atveju reikia jau nuo mažumės juos mokyti tinkamai prižiūrėti dantukus. Deja, tėveliai vis dar per mažai dėmesio skiria vaikams, o to rezultatas yra anksti krentantys pieniniai dantys ir tuo pačiu problemos su nuolatiniais dantimis.

Pieninių dantų priežiūra apskritai nėra sudėtinga. Svarbiausia yra skatinti vaikučius kasdien rūpintis ne tik dantimis, tačiau ir visa burnos ertme. Tuomet šypsena bus sveika ir graži. Tokia, kokios vertas kiekvienas žmogus.

Priežiūros reguliarumas

Labai svarbu nuo pirmųjų metų vaikus skatinti kasdien rūpintis ne tik dantimis, tačiau ir visa burnos ertme . Žinoma, kad vaikai kartais patingi dantukus valyti. Tuomet vieną dieną pailsę, kitą dieną jai tai daro dar nenoriau. Dėl to tėveliai turėtų imties griežtos taktikos. Štai norint, kad veidukas būtų visada švarus – reikia juo rūpintis kasdien. Vaikai taip pat turi žinoti, kad dantukų valymas – būtinas. Ir geriausia – du kartus per dieną.

Žinoma, kad tėveliai taip pat turi vaikams būtų geras pavyzdys. Jeigu vaikai matys, kad tėveliai uoliai valosi dantis, žinoma, kad tuomet jie ims gerą pavyzdį ir tai taip pat darys kur kas labiau atsidavę.

Tinkamos valymo priemonės

Greta reguliarumo taip pat reikia pasirūpinti tinkamomis valymo priemonėmis. Šiuo metu burnos priežiūros priemonių tikrai yra gana daug, tad siūlome tartis su odontologais, kurie nurodys labiausiai tinkamus vaikams. Paprasčiausiai tai, kas tinka suaugusiems – vaikams ne visada yra geras pasirinkimas. Mažyliams dažniausiai siūloma ne tik speciali pasta, tačiau taip pat ir dantų šepetukas , kuris yra minkštas, tad puikiai tinka ir tiems, kurie turi gana jautrias dantenas.

Daugiau vandens

Vaikai dažniausiai neturi polinkio kasdien gerti daug vandens, tad tėveliai turėtų imtis priemonių, kad kasdieninis kieki nebūtų per mažas. To reikia ne tik visam organizmui, tačiau ir konkrečiai dantims. Juk geriant vandenį nuo dantų ir iš visos burnos ertmės yra nuplaunamos apnašos. Tokiu atveju mažėja tikimybė, kad kaupsis dantų akmenys, kurie ir sukelia kariesą.

Pokalbis apie sveiką mitybą

Reikia, kad vaikai kasdien stengtis valgyti kuo sveikiau. Vėlgi, ne tik dėl dantų, tačiau ir dėl viso organizmo. Juk sveika mityba yra energijos šaltinis.

Reguliarus lankymasis pas specialistą

Galiausiai, reikia mažyliams aiškinti, kad reguliariai lankantis pas specialistą galima išvengti įvairių sveikatos problemų. Juk dantų ligos daro įtaką ne tik burnos ertmei, tačiau taip pat ir visam organizmui. Tegul mažylis tai supranta ir jau nuo mažų dienų kasdien stengiasi rūpintis savimi.

Kuo daugiau dėmesio vaikystėje dantims bus skirta – tuo didesnė tikimybė, kad galiausiai vaikai neturės sveikatos problemų. O už tai pirmiausia atsakingi yra tėveliai.

Fluorozė - vienas iš emalio struktūros pažeidimų

Mon, 27 Sep 2021 07:07:00 GMT

Tai nekariozinės kilmės dantų defektas, kurį sukelia per didelis fluoridų kiekis emalio vystymosi ir mineralizacijos metu ir jis yra negrįžtamas.

Pieninių dantų emalio vystymasis prasideda 15-tą nėštumo savaitę ir baigiasi 12-tą mėnesį po vaiko gimimo, o nuolatinių dantų – nuo 6 mėnesio po vaiko gimimo iki 8-10 metų. Šiuo, emalio vystimosi laikotarpiu yra rizika atsirasti fluorozei. Fluorozės pažeistų dantų klinikinė dantų išvaizda, emalio cheminė ir fizikinė struktūra būna pakitusi. Tokių dantų emalio paviršinis sluoksnis yra sudarytas iš mažų, netaisyklingos formos kristalų. Jis yra skaidrus ir stipriai hipermineralizuotas (didelis fluoro kiekis) - atsparesnis rūgščių poveikiui. Tačiau sluoksnis, esantis po juo yra hipomineralizuotas (nedidelis fluoro kiekis) – matinis, silpnas ir porėtas. Fluorozė pastebima tik dantims išdygus ir ji gali pažeisti tiek pieninius tiek nuolatinius dantis.

Fluorozinės dėmeles – tai tarp emalio sluoksnių danties formavimosi metu susidarę oro tarpeliai. Šviesa eina kiaurai emalio sluoksnius, bet toje vietoje jie išsisklaido todėl matosi baltos matinės dėmės. Rudos dėmės atsiranda dėl formavimosi metu į emalio sluoksnius patekusio pigmento ir jos dažniausiai būna sunkių pažeidimų atvejais.

Dantų fluorozę galima suskirstyti į tris pažeidimų laipsnius: lengvas, vidutinis ir sunkus

Lengvais atvejais fluorozė pasireiškia baltomis nedidelėmis matinėmis emalio dėmelėmis. Jos yra beveik nepastebimos.

Vidutinio laipsnio fluorozė apibūdinama, kaip ryškesnės plonos horizontalios matinės linijos išilgai danties paviršiaus. Susiliedamos linijos gali sudaryti debesėlio formos dėmeles.

Esant sunkiam pažeidimų laipsniui emalio paviršius padengtas didelėmis, netaisyklingai išsidėščiusiomis dėmėmis ir horizontaliomis linijomis, kurios būna matinės ir vietomis pigmentuotos – nuo tamsiai geltonos iki tamsiai rudos spalvos. Dažniausiai tokių dantų paviršinis emalio sluoksnis lūžta tik dančiui išdygus, dėl to emalyje susidaro įvairių dydžių ir formų duobelės. Dėl atsiradusių danties paviršiaus nelygumų ir silpnesio popaviršinio emalio sluoksnio greičiau vystosi ėduonis. Šiose vietose labiau kaupiasi apnašos ir jas yra sunkiau nuvalyti.

Fluorozės rizikos veiksniai

Fluoro šaltinių yra įvairių. Jis įeina į daugelio burnos skalavimo skysčių, dantų pastų, gelių sudėtį. Jo taip pat gauname su maistu.

Fluoro poveikis dantims gali būti dvejopas: teigiamas - kaip ėduonies profilaktikos priemonė ir neigiamas – sukelti dantų fluorozę.

Viena pagrindinių ir dažniausiai fluorozę sukelianti priežastis – per didelis fluoro kiekis geriamąjame vandenyje (optimalus fluoro kiekis geriamąjame vandenyje 0,5-1,0mg/l). Ypatingai Klaipėdos regione yra nustatytas padidintas jo kiekis, dėl to pastebėta, kad didelės gyventojų dalies dantys yra pažeisti fluorozės, o pažeidimų laipsniai svyruoja nuo lengvo iki sunkaus.

Rizikos veiksniais taip pat gali būti netinkamas burnos priežiūros priemonių su fluoru naudojimas, taip pat dirbtiniai kūdikių pieno mišinėliai su fluoru, maisto produktai: jūros žuvys, arbatžolės ir kt.

Fluorozės diagnozavimui dantis turi būti sausas. Fluorozės pažeistame vidiniame emalio sluoksnyje yra hipomineralizuotas sluoksnis, kuris yra porėtas. Šios poros yra užpildytos baltymais ir vandeniu. Kai emalis išdžiovinamas, iš jo pasišalina vanduo ir tuomet išryškėja matinės linijos ar dėmelės, priklausomai nuo to, koks pažeidimo sunkumas. Dėl šios priežasties pabuvus išsižiojus ilgesnį laiką jos paryškėja, tačiau sučiaupus lūpas dantys grįžta į įprastą spalvą.

Gydymas / estetikos sprendimai

Lengva fluorozės forma sukelia estetines problemas. Siekiant pašalinti dėmes gali būti atliekamas dantų balinimas . Taip pat gali būti taikoma mikroabrazija - ėsdinamas dantis iki kol prasiskverbia ir pasiekia giliai po emalio sluoksniais esančius oro tarpus, susidariusius dėl fluorozės. Dantis padengiamas specialia derva, kuri juos užpildo. Esant sunkesnėms formoms danties paviršiaus atstatymui gali būti atliekamas estetinis plombavimas ar dantų protezavimas laminatėmis. Dėl tinkamiausio gydymo metodo reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju odontologu.

Rekomendacijos:

Klaidingi faktai:

Parengė gydytojo odontologo padėjėja-hurnos higienistė Dovilė Vainiūtė

Rekomendacijos pacientui

Thu, 21 May 2020 12:49:00 GMT

Kaip elgtis po danties šalinimo, implantacijos ir kitų chirurginių intervencijų.

1. Nedirginti žaizdos

Dirginant žaizdą, gali susidaryti palankios sąlygos infekcijai ir (arba) prasidėti kraujavimas. Gijimo procesas prasideda vos pašalinus dantį, nes plūstantis kraujas pripildo ištraukto danties alveolę. Žaizda visiškai užgyja per vieną - dvi savaites.

2. Kraujavimas

Kad liautųsi kraujavimas ir susidarytų krešulys, pakanka sterilaus tamponėlio, kurį gydytojas duoda sukąsti tuoj po procedūros. Tamponėlį reikėtų išimti iš burnos po 30 min. Jei dar kraujuoja, reikėtų įsidėti dar vieną sterilų tamponėlį ir jį sukąsti. Procedūros dieną, kaip ir 3-4 dienas prieš ją, negalima vartoti kraują skystinančių vaistų. Jei žaizda buvo siūta, siūlus rekomenduojama ištraukti po 14 dienų. Jei susiųta tirpstančiais siūlais – jie ištirps patys. Pooperacinės vietos negalima liesti pirštais ar liežuviu. Negalima pūsti baliono, gerti per šiaudelį ar stipriai pūsti nosies, nes taip galima pašalinti kraujo krešulį.

3. Rūkymas ir alkoholis

Rūkyti ir vartoti alkoholį negalima 72 val. po operacijos, kadangi rūkymas pablogina žaizdos gijimą, sukeldamas kraujavimą ir skausmą, stabdo kaulinių ląstelių regeneraciją.
Moterims, ypač vartojančioms geriamus kontraceptinius vaistus, parūkius pirmą parą po danties šalinimo procedūros dvigubai dažniau išsivysto alveolės uždegimas - alveolitas.

4. Burnos ertmės higiena

Pirmą parą po procedūros reikėtų valyti kitą, sveikąją, burnos pusę be dantų pastos, nes skalaujant pastą galima išplauti ir kraujo krešulį. Kitą parą dantis galima valyti minkštu šepetuku, tačiau reikia vengti operuotos vietos dirginimo.

5. Skalavimai

24 val. po procedūros burnos skalauti negalima. Po paros galima truputį paskalauti drungnu druskos tirpalu (1 šaukštelis druskos ½ stiklinei vandens) arba silpnu antiseptiniu skysčiu.

6. Patinimas

Kad mažiau patintų, operuotos vietos projekcijoje prie skruosto reikia priglausti ledo pūslę, suvyniotą į rankšluostį. Šaltis laikomas 1-3 valandas ne ilgesniais kaip 15 min. intervalais su 30 min. pertraukomis.

7. Maistas

Valgyti galima tuomet, kai praeina nejautra. Pirmąsias 24-48 val. po procedūros rekomenduojamas lengvas, minkštas, nekarštas, neaštrus maistas.

8. Fizinis aktyvumas
Pirmąsias 24 val. fizinį aktyvumą reikėtų ypač riboti, nes žaizda gali pradėti kraujuoti. Apie savaitę negalima sportuoti, maudytis, pertis.

9. Miegas
Pirmą parą reikėtų miegoti ant kitos nei operuotoji pusės ir šiek tiek aukštesnės pagalvės.

10. Vaistai

Po chirurginių procedūrų jaučiamas diskomfortas. Po sunkesnės chirurginės intervencijos gydytojas dažniausiai paskiria skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų: pvz., Ibumetin, Nimesil, Nalgesin S, Xefo-rapid ir kt. Jei reikalingi antibiotikai, juos reikėtų vartoti pagal gydytojo paskyrimą ir tiek dienų, kiek nurodyta.

11. Ilgalaikės problemos
Išrovus dantį, gretimi dantys gali palinkti į buvusio danties pusę, be to, išsiderina kramtymo aparatas, sunku gerai sukramtyti maistą, o tai skatina veido raumenų, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmus, virškinimo sistemos ir kt. problemas. Trūkstamo danties defektas turi būti pašalintas implantu, fiksuotu protezu (pvz., tiltu), išimamu protezu (lanko atraminiu protezu, plokštele).

Ką reikia žinoti prieš vizitą?

Wed, 20 May 2020 14:11:00 GMT

Jei Jums artimiausiu metu yra paskirtas vizitas, atvykus maloniai prašome laikytis šių nurodymų:Atvykite tiksliai Jums paskirtu laiku (nei per anksti, nei per vėlai) arba vizito palaukite automobilyje. Tačiau, jei Klaipėdos odontologijos centre lankysitės pirmą kartą, atvykite 5 min. anksčiau, nei Jums paskirtas vizitas - per šį laiką užpildysime reikalingus dokumentus;Atvykę į kliniką dėvėkite apsauginę veido kaukę, nusiimkite ją tik leidus gydytojui;Atvykę dezinfekuokite rankas;Leiskite pamatuoti Jums kūno temperatūrą;Atsakykite į pateiktą klausimyną susijusį su COVID-19.Šiomis priemonėmis siekiame užtikrinti Jūsų saugumą.Jei turite klausimų, skambinkite mums tel. +370 624 26222Iki pasimatymo!

Padidėjęs dantų jautrumas

Tue, 16 Apr 2019 05:30:00 GMT

Turbūt daugeliui yra tekę patirti, kai valgant ledus, geriant kavą ar net lauke pro burną įkvėpus vėsesnio oro sugelia dantis. Dantų jautrumas - trumpas, aštrus skausmas, kylantis iš atsidengusio dentino, kaip atsakas į terminius, oro judėjimo, taktilinius, osmosinius ir cheminius dirgiklius.

Dantis yra sudarytas iš trijų mineralizuotų audinių – emalio, dentino ir cemeto– bei jungiamojo audinio darinio – pulpos. Dentinas sudaro vidinį danties karkasą, bei didžiausią mineralizuotų audinių masę. Vainikinėje dalyje jį dengia ir nuo aplinkos veiksnių apsaugo emalis, o šaknies srityje – cementas. Tačiau, kai šis dengiamasis sluoksnis yra pažeidžiamas, įvairūs dirgikliai iš burnos pasiekia dentiną ir tai gali lemti dantų jautrumo atsiradimą. Visa dentino anatominė struktūra yra panaši į drenažinę sistemą. Dentino kanalėliai – tai vienas prie kito prigludę tuščiaviduriai vamzdeliai, kurie prasideda emalio-dentino, o baigiasi dentino-pulpos riboje ir yra užpildyti skysčiu. Dirgiklių paveiktas skystis pradeda staiga judėti link išorės (nuo pulpos). Dentine mechaniškai toks slėgio sumažėjimas iškart pradeda dirginti nervines skaidulas, taip sukeldamas skausmo pojutį. Iš išorės dantis turi dar vieną ploną apsauginį sluoksnį - pelikulę, arba dar kitaip vadinamą lipnujį sluoksnį. Jis susidaro seilių pagalba, kai jų sudėtyje esančios medžiagos nusėda ant danties paviršiaus.

Atsiradęs dantų jautrumas dažnai yra nemalonus ir varginantis pojūtis, ypač, kai jis užsitęsia ilgesnį laiką. Priežaščių, dėl ko jis atsiranda yra ne viena. Yra išskiriamos kelios pagrindinės nekarioziniai dantų pažeidimai ir karioziniai dantų pažeidimai. Plačiau pakalbėsim apie nekariozinius dantų pažeidimus.

Nekarioziniai dantų pažeidimai:

Dantų erozijos - tai progresuojantis ir negrįžtamas danties kietųjų audinių netekimas, kurį sukelia nebakterinės kilmės rūgštys. Jų pažeistose vietose emalis atrodo glotnus, tarsi padengtas glazūra, kartais pilkšvos spalvos, skaidrus ir permatomas. Jos yra išorinės ir vidinės kilmės. Išorinės kilmės - daug rūgščių turintis maistas ir gėrimai. Tai angliarūgšte prisotinti gaivieji gėrimai, citrusiniai vaisiai ir jų sultys, marinuoti maisto produktai, vynas. Vidinės kilmės - skrandžio rūgštys. Jų patekimą į burnos ertmę sąlygoja dažnas vėmimas ir skrandžio refliuksas, kuris gali atsirasti dėl netinkamos mitybos, nervinės įtampos, metabolinių ir endokrininių ligų, stemplės vožtuvo nepakankamumo, taip pat kaip vaistų šalutinis poveikis. Šios kilmės rūgštys dažniau pažeidžia viršutinio ir apatinio žandikaulių priekinių dantų vidinius ir kramtomuosius paviršius. Neabejojama, kad rūgščių turintis maistas ir gėrimai gali būti atsiradusio padidėjusio dantų jautrumo priežastimi. Jie gali pašalinti ant danties esantį lipnujį sluoksnį ir taip sumažinti jo apsaugines funkcijas. Atlikti tyrimai rodo, kad rūgštys dentiną pažeidžia labiau nei emalį. Jeigu tokios pažeistos vietos papildomai dar yra veikiamos kitų, danties netekimą sąlygojančių veiksnių, šie audiniai ima irti dar greičiau. Kai emalis ir dentinas suminkštėja, jie tampa labiau pažeidžiami valantis dantis dantų šepetėliu.

Dantų nusidevėjimas (nudilimas). Šis dantų pažeidimas atsiranda dėl didesnio nei įprastai dantų trynimosi vienas į kitą kramtymo metu, dėl netaisyklingo sąkandžio, stipriai sukandus dantis ar atliekant kitas funkcijas. Viena jų – griežimas dantimis (bruksizmas). Dažniausiai yra pažeidžiami kramtomieji dantų paviršiai bei kandamieji kraštai. Jis apibūdinamas kaip nefunkcinis dantų griežimas, beprasmiai dantų kramtomieji judesiai. Kai gyvenimo tempas darosi vis spartesnis ir vis dažniau patiriamas stresas, atsiranda vis daugiau pacientų kurie griežia dantimis. Bėgant metams dantys nusidėvi natūraliai.

Abrazija (dantų nutrynimas) tai danties audinių praradimas dėl mechaninių veiksnių. Pagrindinė priežastis - netaisyklingi dantų valymo judesiai (kai dantys valomi ne sukamaisiais judesiais, o horizontaliai), kietas ir per stipriai spaudžiamas dantų šepetėlis, daug abrazyvo turinti dantų pasta. Šių pažeidimų lokalizacija - dantų skruostiniai paviršiai danties kaklelio srityje. Dažniausiai pažeidžiami viršutiniai ir apatiniai priekiniai dantys, iltys ir kapliai. Būdingi griovelio formos prieanginių paviršių dantų kaklelio srities defektai bei būdinga dantenų recesija.

Abfrakcija (pleištiniai defektai). Tai emalio ištrupėjimas prieanginiame paviršiuje, danties kaklelio srityje. Kadangi šis pažeidimas yra panašus į pleišto formą, todel dažnai dar yra vadinamas pleištiniu defektu. Jis atsiranda veikiant stiprioms lenkimo ir tempimo jėgoms. Mechaninių jėgų poveikiui dentinas yra atsparesnis negu emalis. Veikiant sąkanžio jėgoms tempimas koncentruojasi kaklėlio srityje, atsiranda lenkimo jėgos, kurios gali suardyti tarp emalio kristalų esančius cheminius ryšius. Bruksizmas - viena pagrindinių abfrakcijos atsiradimo priežačių.

Dantenų recesija Ji laikoma pagrindine padidėjusio dantų jautrumo atsiradimo priežastimi. Viena pagrindinių jos atsiradimą lemiančių priežaščių – audinių trauma. Ji gali atsirasti, dėl per stipraus spaudimo valantis dantis ar kai dantys yra valomi netinkama technika ir taip mechaniškai yra žalojamos dantenos. Dažniausiai ši audinių trauma stebima skruostiniuose dantų paviršiuose. Kiti ją galintys sukelti veiksniai – periodonto ligos, nechirurginės ir chirurginės periodonto ligų gydymo procedūros. Dėl atsitraukusių dantenų danties šaknis yra apnuoginama, taip pat atsidengia cementas, jis už dentiną ir emailį yra minkštesnis, todėl tiek mechaniškai tiek chemiškai gali būti pašalintas. Kai tai įvyksta, dentino kanalėliai atsidengia ir gali turėti tiesioginį sąlytį su rūgščių turinčiais maisto produktais ir tada pacientas pradeda jausti atsiradusį dantų jautrumą. Yra pastebima, kad dantenų recesija dažniau yra pas gerus individualios burnos higienos įgūdžius turinčius pacientus.

Jautrumas po profesionalios burnos higienos. Būna, kad pacientai skundžiasi atsiradusiu dantų jautrumu po profesionalios burnos higienos procedūros. Bet tai yra visiškai normalu, nes nuvalius ant dantų susikaupusias apnašas gali atsidengti dentinas. Siekiant sumažinti atsiradusį jautrumą burnos higienistas arba gydytojas odontologas jautrias vietas patepa specialiu laku ar geliu. Taip pat po procedūros rekomenduojama rinktis burnos skalavimo skysti ir dantis valytis pasta, kurie skirti jautriems dantims. Jų sudėtyje yra medžiagų kurios nusėda ant atvirų dentino kanalėlių, taip juos uždengdamos ir apsaugodamos nuo dirgiklių.

Jautrumas po dantų balinimo. Dantis galima balintis dviem būdais - namuose ir gydytojo odontologo kabinete.
Jautrumas gali atsirasti dėl dantų balinimo gelyje esančio peroksido, kuris prasiskverbęs pro emalį, patenka į dentino kanalėlius, sukelia juose esančio skysčio judėjimą, kuris dirgina danties pulpą. Tačiau šis jautrumas yra laikinas, nes maždaug per 1-2 savaites peroksidas susiskaido ir nemalonūs pojūčiai pranyksta.

Gydymas, rekomendacijos

Kadangi priežaščių, kurios sukelia dantų jautrumą yra kelios, tai pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kas sukėlė jautrumą. Geriausiai tai galėtų nustatyti gydytojas odontologas ar burnos higienistas apžiūrėjęs jūsų dantis. Tik nustačius dantų jautrumo priežastį galima parinkti atitinkamai veiksmingas priemones.

Parengė gyd. od. padėjėja D. Vainiūtė

Nešiojančių ortodontinius aparatus burnos higiena

Wed, 10 Oct 2018 07:30:00 GMT

Ortodontiniais aparatais gydomos įvairios sąkandžio ir dantų padėties anomalijos. Šie aparatai labai apsunkina burnos higieną. O kadangi ortodontiniais pacientais dažniausiai yra vaikai, svarbu tinkamai paaiškinti vaikų tėvams, jog ortodontinį gydymą galima pradėti tik tada, kai vaiko individualios burnos higienos įgudžiai yra labai geri.

Nešiojant nuimamus ortodontinius aparatus, dantis reikia valyti kaip įprastai, mažiausiai 2 kartus per dieną po 2 minutes. Dantų susigrūdimo vietose patartina naudoti specialų vieno danties šepetėlį. Tačiau nereikėtų pamiršti ir pačio ortodontinio aparato nuvalymo. Aparatą reikia nuplauti po vandens srove po kiekvieno valgio. Taip pat valyti kietesniu šepetėliu ir pasta ryte ir prieš miegą. Ypač kruopščiai nuvalyti dalį, kuri liečiasi su gomuriu. Taip pat bent kartą per mėnesį tokį aparatą reikėtų dezinfekuoti specialiame tirpale.

Nešiojant nenuimamus ortodontinius aparatus (breketus) burnos higiena dar sunkesnė, o dantis valyti reikia dar dažniau nei įprastai ( net 4 kartus per dieną). Aplink breketus kaupiasi maisto likučiai, apnašos, bakterijos, juos nuvalyti pakankamai sudėtinga. Tačiau gerai neišsivalius dantų prasideda uždegimas, vystosi ėduonis.

Be pagrindinių burnos priežiūros priemonių šepetėlio ir pastos su fluoru šiems ortodontiniams pacientams reikia naudoti ir pagalbines priemones – siūlą, skalavimo skystį, tardančių šepetėlius, o be pagrindinio šepetėlio patartina turėti ir specialų šepetėlį breketams valyti. Kadangi ortodontinio gydymo metu šepetėliai susidėvi greičiau, juos reikia keisti kas 3 mėnesius.

Labai naudinga ir priežiūrą palengvinanti priemonė yra burnos irigatorius, jis tiekdamas vandens srovę pašalina maisto likučius iš sunkiai prieinamų vietų tarpdančiuose bei masažuoja dantenas.

Ortodontinio gydymo metu svarbu dantis kruopščiai valytis pačiam bei kas 3-4 mėnesius lankytis pas burnos higienistą profesionalios burnos hiegienos procedūrai.

Nėščiųjų burnos higiena

Thu, 26 Jul 2018 06:04:00 GMT

Nėštumas – ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Šiuo laikotarpiu turi būti svarbus ne tik laukimo potyris, bet ir rūpestis savimi, tinkama sveikatos priežiūra. Nėštumo metu vyksta sudėtingi fiziologiniai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos ir burnos sveikatai.

Dažnai besilaukianti moteris pamiršta rūpintis savo burnos sveikata t.y. individuali burnos higiena yra nepakankama, neretai prisideda ir žinių stoka, netinkami mitybos įpročiai, reti apsilankymai pas odontologą.
Dažniausiai besilaukiančios moterys susiduria su šiomis burnos ertmės problemomis: periodontitu, neščiųjų gingivitu, halitoze, dantų erozija, paprastąja pūsleline, dantų ėduonimi.

Gingivitas yra dantenų uždegimas, kuris pasireiškia dantenų kraujavimu, dantenų spalvos ir audinio pokyčiais. Jį sukelia apnašose esančios bakterijos. Dantenos tampa jautrios dirginantiems veiksniams atsiradusiems dėl hormonų pokyčių organizme. Tai labiausiai pastebima tarp antro ir aštunto nėštumo mėnesių. Tad jeigu yra nepakankama burnos ertmės higiena, bakterijos sukelia uždegimą.

Periodontitas – tai dantį supančių audinių ( dantenų, periodonto raiščių, alveolės, cemento) uždegimas. Jį sukelia kietas ir minkštas apnašas. Dėl akmenyse esančių bakterijų poveikio prasideda dantenų uždegimas, o ilgainiui ir kaulo ir jį supančių raiščių nykimas, formuojasi dantenų kišenės. Šis procesas yra negrįžtamas. Labai svarbu mokyti nėščiąją individualios burnos higienos, nes būsimos motinos burnos sveikata turi įtakos ir vaikelio sveikatai, o infekcijos gali sukelti ir nėštumo komplikacijų ( priešlaikinis gimdymas, mažo svorio kūdikio susilaukimas).

Taip pat nereikėtų pamiršti dažnai nėštumo metu pasireiškiančios dantų erozijos. Dantų erozija – tai emalio pažeidimas dėl rūgščių poveikio. Erozijos paveikti dantys tampa jautrūs ir lengviau paveikiami įduonies.
Dėl nėštumo metu pasireiškiančios toksikozės, nėščiąsias vargina pykinimas ir vėmimas. Vėmimas kenkia dantims, nes po jo burnos ertmėje susidaro rūgštinė terpė, o tuome t ir gali vystytis erozija. Norint išvengti šių nemalonių simptomų po vėmimo patartina gerai išsiskalauti burną su sodos tirpalu.

Burnos priežiūros rekomendacijos besilaukiančiai moteriai būtų:
1.Valytis dantis mažiausiai du kartus per dieną- ryte po valgio ir vakare prieš einant miegoti;
2.Valytis dantis mažiausiai dvi miutes;
3.Naudoti minkštą dantų šepetėlį;
4.Naudoti dantų pastą su fluoru, kuris mažina ėduonies atsiradimo riziką;
5.Naudoti tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlį;
6.Naudoti liežuvio valiklį;
7.Skalauti burną kraujavimą iš dantenų mažinančiais tirpalais, chlorheksidino tirpalu iki 14 dienų;
8.Valgyti gerai subalansuotą, mažai greitai skaidomų angliavandenių turintį maistą;
9.Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą profilaktiniam patikrinimui ir profesionaliai burnos higienai;
10.Jeigu reikia gydyti ir taisyti dantis, geriausia tai atlikti tarp ketvirto ir šešto nėštumo mėnesių (antrajame trimestre);

11.Burnos rentgenogramą nėštumo metu galima atlikti tik išskirtiniais atvejais.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių burnos higiena

Tue, 19 Jun 2018 10:40:00 GMT

Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis – vienas iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Tai ar vaikų dantys bus sveiki priklauso nuo jų tėvų pastangų, kadangi dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė, kurią sukelia apnašose esantys mikroorganizmai.

Labai svarbu juos pašalinti valant šepetėliu ir pasta. Labai dažnai vaikų dantų ėduonis komplikuojasi, o jo gydymas – sudėtingas ir brangus. Dažnai komplikacijų gydymas baigiasi danties išrovimu, dėl ko vėliau kyla sąkandžio, kramtymo funkcijos sutrikimai bei estetiniai defektai. Nustatyta, kad vaikų dantų ėduonis prasideda pakankamai anksti.Pagrindinis faktorius lemiantis ėduonį vaikų amžiuje yra apnašas ir jo valymo dažnumas. Vis dar diskutuojama kaip dažnai turėtų būti valomi dantys, tačiau priimta, jog du kartai per dieną yra optimalus variantas, užtikrinantis gerą apnašo kontrolę.Vaikystėje ir paauglystėje formuojasi vaikų elgsena, įpročiai, vystosi įgudžiai. Tad labai svarbu nuo pat mažumės vaiką mokyti geros burnos higienos.Iki 6-7 metų vaikų dantis turėtų valyti tėvai, o jei vaikas valosi dantukus pats, vėliau tėvai turėtų patikrinti išsivalymo efektyvumą. Vaiko sugebėjimas taisyklingai išsivalyti dantis priklauso nuo rankų motorinių raumenų išsivystymo. Jaunesnių nei 8 metų vaikų rankų motorika nėra adekvati.

0-3 metai:

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbu prižiūrėti vaiko burnos ertmę. Dar neišdygus dantims tėvai turėtų valyti ir masažuoti dantenas. Taip bus užtikrinta švari ir sveika aplinka dygstatiems pieniniams dantukams. Pasirodžius pirmajam dantukui jį reikia valyti sudrėkintu marliuku, kad būtų pašalintos visos apnašos. Vėliau galima valyti šepetėliu. Jis turėtų būti minkštas, galvutė maža, pritaikyta vaiko burnytei. Šereliai iš kokybiško sintetinio pluošto, nes tokie šepetėliai yra higieniški. Išdygus pirmajam dantukui patartina vaiką atvesti pas gydytoją odontologą pirmajai apžiūrai.
Iki 3 metų amžiaus vaikams reikėtų valyti dantukus su pasta turinčia 500 ppm fluoridų (fluoro kiekis dantų pastose nurodomas ppm išraiška - angl. parts per million, fluoro dalelės milijonui dalelių. Kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies). Jei jaunesnis nei 3 metų vaikas jau turi ėduonies pažeistų dantukų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoridų. Dantų pasta reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Išvalius dantis vaikas turėtų išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare prieš miegą išvalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

3-6 metai:

Nuo 3 iki 6 metų vaikas jau gali naudoti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoro, jei yra daug karieso pažeistų dantukų gydytojas gali parekomenduoti ir su 1450 ppm. Dantų pastos reikėtų naudoti žirnio dydžio kiekį. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare prieš miegą išvalius dantis nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Burnos skalavimo skysčiai Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis.

Vyresni nei 6 metų vaikai

6-12 metų vaikui rekomenduojama naudoti dantų pastą turinčią 100 ppm fluoro. Jei yra ėduonies pažeistų dantų – 1450 ppm. Dantų pastos ant šepetėlio reikėtų dėti 1-2 cm. Nuo 6 iki 12 metų vietoj pieninių dantų dygsta nuolatiniai. Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų pradėti dantis valytis savarankiškai. Iki 12 metų patartina jog vaikai naudotų tarpdančių siūlą tik msu tėvų priežiūra, o burnos skalavimo skysčiai skiriami tik vaikams nuo 6 metų ir tik su gydytojo paskirimu.
Dantų šepetėlį rinktis minkštą arba vidutinio kietumo. Dantis valytis mažiausiai du kartus per dieną. Kaip papildomas priemones naudoti tarpdančių šepetėlį, siūlą, skalavimo skystį ir liežuvio valiklį. Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.

Kaip tinkamai išsirinkti dantų šepetėlį?

Fri, 30 Mar 2018 08:44:00 GMT

Dantų šepetėlis yra pagrindinė mechaninio apnašų valymo priemonė. Norint pasiekti maksimalų dantų valymo šepetėliu efektyvumą, svarbu žinoti kaip pasirinkti sau labiausiai tinkantį šepetėlį.

Dantų šepetėlių rūšys

Šepetėlių būna įvairiausių – pagal naudojimosi ir veikimo būdą išskiriami rankiniai ir mechaniniai, pagal paskirtį – bendrosios ir specialiosios paskirties šepetėliai.

Rankiniai dantų šepetėliai

ŠEPETĖLIO RANKENĖLĖS būna skirtingo ilgio ir storio. Šepetėliai su storesnėmis rankenėlėmis yra rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.

ŠEPETĖLIO KAKLELIS gali būti tiesus arba lenktas. Tačiau apnašos daug geriau nuvalomos, jei kaklelis yra lenktas.

ŠEPETĖLIŲ GALVUTĖS. Mažos galvutės yra skirtos vaikams bei sunkiai prieinamų vietų priežiūrai. Vidutinio dydžio galvutės skirtos paaugliams ir suaugusiems, o šepetėliai su didelėmis galvutėmis skirti protezams valyti.

ŠEPETĖLIŲ KIETUMAS. Pagal ISO standartą šepetėliai skirstomi į kietus, vidutinio kietumo ir minkštus. Labai minkšti ir minkšti šepetėliai yra skirti vaikams ir suaugusiems sergantiems dantenų uždegimu, gingivitu ar periodontitu, stomatitu, kai valant skauda dantenas.
Minkšti ir vidutinio kietumo šepetėliai skirti paaugliams ir suaugusiems. Vidutinio kietumo šepetėliai taip pat rekomenduojami rūkantiems žmonėms. Na, o kieti šepetėliai tinka tik plokštelių priežiūrai, kadangi jie traumuoja dantenas bei gali pažeisti danties audinius. Dantis valytis kietais šepetėliais galima tik labai trumpą laiką, pvz., norint pašalinti dėmes.

ŠERELIŲ KIRPIMAS. Įprastas šepetėlis turi lygią valomąją plokštumą. Kryžmai išdėstytais šepetėlio šereliais galima pasiekti sunkiau prieinamas vietas, taip pat šepetėlio šereliai išilginėje plokštumoje gali būti dantyti, išdėstyti V formos pavidalu, galvutės gale šereliai gali būti ilgesni- visa tai palengvina sunkiau prieinamų vietų pasiekiamumą.

ŠERELIŲ PLUOŠTAS. Neberekomenduojama naudoti šepetėlių su šereliais iš natūralaus pluošto, kadangi jų viduje yra mums plika akimi nepastebimas kanalėlis, kuriame kaupiasi drėgmė ir mikroorganizmai. Dėl šios priežasties jie yra nehigieniški ir netinka alergiškiems žmonėms. Todėl rekomenduojama naudoti dantų šepetėlius su sintetiniais iš nailono gaminamais šereliais. Jie nealergizuoja bei yra higieniškesni.

Specelios paskirties dantų šepetėliai

Šie šepetėliai naudojami tada, kai sunku ar neįmanoma nuvalyti apnašų įprastais šepetėliais. Pvz., nešiojant ortodontinius apratus, breketus, nenuimamus protezus, implantus, kai susigrūdę dantys, netaisyklinga jų padėtis dantų lanke bei valant sunkiai prieinamus dantų paviršius.

Mechaniniai dantų šepetėliai

Mechaniniai šepetėliai valant apnašas yra taip pat efektyvūs, kaip ir paprasti rankiniai šepetėliai. Dažnai mechaniniai šepetėliai turi ir keičiamas galvutes, kurių dėka galima išsivalyti ir tarpdančius. Gali būti ultragarsiniai šepetėliai, kurių sukeliama vibracija (30 000k./min.) veikia bakterijas ir valo apnašas 3-4 mm atstumu nuo šerelių, tad gerai išvalomos sunkiai prieinamos vietos. Jonizuojantieji šepetėliai keičia apnašų krūvį ir atstumia jas nuo dantų paviršiaus.

Mechaniniai šepetėliai ypač naudingi neįgaliems, sunkiai rankas valdantiems žmonėms.

Vieno danties šepetėlis

Šiuo šepetėliu puikiai išvalomi sunkiai pasiekiami toliausiai esantys krūminiai bei protiniai dantys, ypač kai jie netaisyklingai išaugę, pakrypę. Šie šepetėliai gali turėti apvalią arba kūgio formos galvutę. Kūgio formos, smailėjanti galvutė tinkama valyti krūminių dantų kramtomuosius paviršius, kuriuose yra daug sunkiai išvalomų vagelių. Plokščia galvute valomi šoniniai dantų paviršiai. Taip pat vieno danties šepetėlis pritaikytas implantams, breketams, dantų karūnėlėms, tiltams valyti.

Griežimas dantimis (bruksizmas)

Mon, 12 Mar 2018 08:55:00 GMT

Kas yra bruksizmas?

Tai yra nesąmoningas, dažniausiai naktį, miego metu pasireiškiantis elgesys. Bruksizmo metu, pernelyg stipriai susitraukiant kramtomiesiems raumenims, dantys susikanda su didele jėga ir apatinių dantų paviršiai trinasi su viršutinių dantų paviršiais, girdisi nemalonus, griežimą primenantis garsas. Kadangi šis sutrikimas yra nekontroliuojamas ir nesąmoningas, dažniausiai, jog griežia dantimis žmogui gali pasakyti tik šalia miegantis asmuo, arba gydytojas odontologas apžiūros metu pastebėjęs bruksizmo žymes (pvz., dantų nudilimą).

Kokios bruksizmo priežastys?

Vienos tiesioginės bruksizmo priežasties nėra . Tačiau yra manoma, kad dantų griežimui didelės įtakos turi stresas bei nervinė įtampa. Kiti veiksniai galintys įtakoti bruksizmo atsiradimą yra netaisyklingas sąkandis, žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas, vartojami vaistai (pvz., antidepresantai). Kai kuriais atvejais griežimas dantimis gali būti simptomas sergant kitomis ligomis (pvz., sergant Parkinsono, Hantingtono ligom, esant endokrininės sistemos sutrikimams, navikinėms nervų ligoms, smegenų žievės ar kamieno pažeidimams( epilepsijai))

Kas vyksta griežimo metu?

Įprastai žmogus aktyviai sukanda dantis tik valgio metu kramtydamas maistą. Kitu metu dantys yra ramybės būsenoje ir tarpusavyje nekontaktuoja. Šioje būsenoje kramtomieji raumenys yra atsipalaidavę, lūpos sučiauptos, o tarp viršutinių ir apatinių dantų lieka tarpas. Retkarčiais, pvz., supykus, dantys nesąmoningai stipriai sukandami, tačiau, kadangi šis veiksmas trunka labai trumpai, neigiamas poveikis nepasireiškia.

Esant bruksizmui, dėl ypač aktyvios kramtomųjų raumenų veiklos, dantys sukandami pernelyg stipriai net ir ramybės būsenoje. Yra nustatyta, kad bruksuojančių žmonių dantys per parą kontaktuoja (trinasi) netgi septynis kartus ilgiau nei įprastai.

Nuolat įsitempę raumenys, sutrikdo smilkininio apatinio žandikaulio sąnario veiklą. O veikinat stiprioms sukandimo jėgoms, įvyksta pakitimai apydančio audiniuose. To pasekoje, per tam tikrą laiko tarpą atsiranda bruksizmo smptomai ir padariniai.

Kokie yra bruksizmo simptomai ir pasekmės?

Dėl bruksizmo matomas dantų kramtomųjų paviršių gumburų suplokštėjimas-nudilimas, pasireiškia kramtomųjų raumenų hipertrofija (raumens hipertrofija - raumens apimties padidėjimas dėl raumeninių ląstelių padidėjimo), padidėjęs raumenų tonusas, raumenų nuovargis, pastebimos skruosto įsikandimo žymės, smilkininio-žandikaulio sąnario skausmai, traškėjimas ir jautrumas šalčiui, karščiui.

Dėl stipraus, pasikartojančio sukandimo gali lūžti plombos, suskilti protezai. Gali atsirasti periodonto pakitimų: atsiranda dantenų uždegimas, nyksta kaulas, dantenų recesija, dantų paslankumas.

Kokie bruksizmo gydymo metodai?

Pajutus pirmuosius bruksizmo požymius rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į gydytoją odontologą. Anksčiau pradėjus gydymą bus išvengta didesnės žalos dantims ir kitiems burnos organams.

Jei bruksizmo priežastis yra netinkamas sąkandis, tuomet reikalingas jo atstatymas. Gali būti nušlifuotos per aukštos plombos, o kai kuriais, sunkesniais, atvejais gali reikėti dantų protezavimo. Ypač svarbus yra iltinių dantų atstatymas, kadangi šie dantys apsaugo šoninius dantis nuo dilimo, o smilkininio apatinio žandikaulio sąnarį - nuo pažeidimo.

Taip pat gali būti rekomenduojamas tam tikrų mikroelementų bei vitaminų – kalcio, magnio, pantoteno rūgšties naudojimas. Šių preparatų naudojimas gali padėti sumažinti per didelį kramtomųjų raumenų aktyvumą.

Dažnai gaminama speciali kapa, kurios paskirtis yra apsaugoti dantis nuo dilimo, o sąnarį bei raumenis -nuo funkcijos sutrikimo. Ši kapa gaminama iš termoplastiko pagal individualias dantų anatomines ypatybes. Ji dedama ant dantų nakčiai. Miego metu kapa apsaugo dantis nuo trynimosi. Taip pat ši priemonė gali būti nešiojama ir dienos metu esant stresinėms situacijoms.

Taip pat bruksizmo gydymui teigiamą naudą gali duoti psichoterapija, žalingų įpročių ribojimas.

Kaip prižiūrėti dantų implantus?

Fri, 02 Mar 2018 11:38:00 GMT

Vyrauja nuomonė, kad įsidėjus dantų implantus, nebereikia jais rūpintis. Tačiau ši nuomonė yra klaidinga. Norint, kad dantų implantai tarnautų kuo ilgiau būtina juos prižiūrėti taip, kaip ir nuosavus dantis, netgi dar kruopščiau.

Ypatingo dėmesio reikalauja sritys prie dantenų bei tarpdančių, kurios yra sunkiau prieinamos išvalyti, tad čia kaupiasi maisto likučiai, formuojasi apnašos. Tinkamai neišsivalius dantų apnašos gali sukelti dantenų uždegimą. Dantenos parausta, paburksta, gali kraujuoti. ilgainiui susiformuoja dantenų kišenė, apnašos sukietėja ( į akmenis), o aplink implantą esantis kaulas gali pradėti tirpti. Taip nutikus implantas gali prarasti savo tvirtumą, ko pasekoje galima jį prarasti. Taigi, kad taip nenutiktų, dantis ant implantų reikia kruopščiai prižiūrėti.

Visų pirma, kaip ir nuosavus dantis, taip ir vainikėlius ant implantų būtina valyti mažiausiai du kartus per dieną – ryte ir vakare prieš einant miegoti. Kasdienei implantų priežiūrai rekomenduojama naudoti minkštus dantų šepetėlius. Šepetėlis turėtų būti kuo mažesne galvute. Dar geriau naudoti vieno danties šepetėlį. Dantų šepetėlį būtina pasikeisti atsiradus pirmiesiems nusidėvėjimo požymiaims, taip pat persirgus infekcinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Sritis prie dantenų bei tarpdančius ypač sunku pasiekti įprastu dantų šepetėliu, todėl šiose vietose reikėtų naudoti tarpadančių šepetėlius bei tarpančių siūlą.

Norint pasiekti didžiausią valymo efektyvumą taip pat rekomenduojama naudoti bealkoholį antiseptinį burnos skalavimo skystį bei liežuvio valiklį.

Dantis reikėtų saugoti nuo subraižymo. Tad dantų implantų priežiūrai patartina rinktis dantų pastą, kuri neturi abrazyvių dalelių, pvz., sodos. Ypač vengti balinančių dantų pastų, kuriose abrazyvių dalelių labai daug.

Be visų jau minėtų priemonių ypač svarbu lankytis pas burnos higienistą du kartus per metus profesionalios burnos higienos procedūrai, bei vieną kartą per metus atvykti pas implantavusį bei protezavusį gydytoją apžiūrai.

Tinkama asmeninė dantų priežiūra namuose ir reguliari profesionali priežiūra padės Jums išsaugoti naujus dantis visą gyvenimą.